Poveikis kūnui: virtualūs susitikimai, vis dažnesni pirkimai internetu, ilgesni „Netflix“ maratonai... Ką ir kalbėti, dabar prieš ekranus, pagrindinį dirbtinės mėlynos šviesos šaltinį, praleidžiame daugiau laiko nei anksčiau. Žinoma, ekranai COVID-19 laikotarpiu leido dirbti, mokytis ir bendrauti. Tačiau atėjo metas paklausti, kaip mus veikia ilgos valandos priešais ekraną?
Pasirodo, ekranų skleidžiamą mėlyną šviesą ir jos poveikį supa daugybė mitų. „Jeigu rūpinatės savo sveikata, negalite numoti ranka ir į mėlyną šviesą“, – sako „Oriflame“ vyr. mokslo darbuotoja Capucine Martin-Phipps.
Papasakosime įdomių dalykų apie ekrano šviesos poveikį ir būdus sveikatai apsaugoti.
1. Daugiausia mėlynos šviesos spindulių mus pasiekia ne per ekranus
Kitaip nei dažnai manoma, mobiliųjų telefonų, planšečių, televizorių ir kompiuterių ekranų skleidžiama mėlyna šviesa yra visiškai neintensyvi. Pats galingiausias mėlynos šviesos šaltinis yra saulė. Jos skleidžiamos mėlynos šviesos intensyvumas gerokai didesnis (apie 200 kartų!).
Iš padangių mus pasiekiantys spinduliai skirstomi į įvairių spalvų spektrą – nuo nematomų ultravioletinių (UV) iki infraraudonųjų. Mėlyna šviesa priklauso regimos šviesos spektro daliai.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti: „Jeigu atsistotumėte 30 cm atstumu nuo didžiulio laužo, aiškiai jaustumėte karštį, kone deginantį. O štai 30 cm atstumu nuo žvakės ar degtuko turbūt nė nepajustumėte jų skleidžiamos šilumos, – sako mokslininkė. – Panašiai galime palyginti ir mėlynos šviesos intensyvumą. Net ir galingiausio ekrano skleidžiamos šviesos intensyvumas neprilygs skleidžiamam saulės.“
Taip, odą nuo mėlynos šviesos saugoti būtina. Bet didžiausią pavojų kelia ne ekranai, o saulė. „Mūsų tikslas turi būti apsisaugoti ne tik nuo saulės skleidžiamų UV, bet ir nuo regimų, ir infraraudonųjų spindulių, kurių poveikis odai taip pat yra įrodytas, – priduria C. Martin-Phipps. – Tik šie spinduliai mus pasiekia iš saulės, o ne ekranų.“
2. Iš ekranų sklindanti mėlyna šviesa išties nekenkia odai
Taip, perskaitėte teisingai. Pamirškite viską, ką girdėjote apie mėlynos šviesos žalą odai. Dirbant prie kompiuterio tikrai nereikia teptis kremu nuo saulės (nebent dirbate lauke ar sėdite priešais langą saulės atokaitoje!).
„Jeigu tiesioginiai saulės spinduliai nepasiekia ir esate patalpoje, kremu nuo saulės teptis nereikia. Nė vienas iki šiol atliktas mokslinis tyrimas nerodo, kad jis būtų reikalingas, – sako C. Martin-Phipps. – Žinoma, galime kalbėti apie netiesioginį buvimo priešais ekraną poveikį. Mes pavargstame, jaučiame stresą, o stresas veikia odą. Bet tai visai kita tema. Oda nepajunta tiesioginio poveikio, net jeigu prieš ekraną sėdėtumėte 24 valandas užmerkę akis.“
Tad svarbiausia pagalvoti apie savo gyvenimo būdą. Jeigu prie ekrano leidžiate tiek laiko, kad jo nebelieka sportui, arba spoksodami televizorių nesąmoningai kemšate traškučius, vertėtų susimąstyti.
„Kol sėdite priešais ekraną – kompiuterio ar mobiliojo telefono – veikiausiai nesportuojate arba išvis menkai judate... tačiau pats mėlynos šviesos poveikis odai neturėtų kelti nerimo. Neįrodyta, kad mėlyna šviesa sukelia arba stiprina pigmentaciją“, – teigia mokslininkė.
3. Neigiamas poveikis miegui
Sunkiai užmiegate? Nekeista, juk mėlyna šviesa išties trikdo miegą. „Didžiausia mėlynos šviesos blogybė yra ta, jog ji sutrikdo vidinį organizmo laikrodį ir siunčia smegenims signalus, kad yra diena, nors išties už lango – naktis“, – sako C. Martin-Phipps.
Padidėjus jautrumui mėlyna šviesa gali sutrikdyti paros ritmą, t. y. vidinį laikrodį, reguliuojantį mieguistumo ir budrumo ciklus. Žmonės skirtingi, kai kurie smarkaus poveikio gali nepajusti. Vis dėlto esama aiškių įrodymų, kad televizoriaus žiūrėjimas ar telefono naršymas prieš miegą sutrikdo paros ritmą.
Kuo svarbus paros ritmas? Vidinio laikrodžio sutrikdymas gali smarkiai paveikti sveikatą ir savijautą. Yra žinoma, kad jis gali būti siejamas ir su rimtais sveikatos sutrikimais. Ekspertai rekomenduoja ekranus išjungti iki miego likus ne mažiau kaip 30 min.
4. Išbandymas akims
Palyginti su kitų spalvų šviesa, mėlynos spinduliai yra labai trumpi, todėl išskiria milžinišką energijos kiekį. Priešais ekraną kasdien praleidžiant daugybę laiko, akys nuolat patiria stresą. Tyrimai rodo, kad neigiamas jo poveikis gali būti milžiniškas. Dažniausias pavyzdys yra skaitmeninė akių įtampa – būklė, sukelianti įvairiausių sutrikimų: nuo neryškaus vaizdo iki nugaros ir kaklo skausmo.
Blogiausiais atvejais išsivysto geltonosios dėmės degeneracija – labai rimta problema, lemianti ilgalaikius akių pažeidimus ir netgi aklumą.
5. Mėlyną šviesą galima įveikti!
Ir galiausiai... Taip, nuskambės beprotiškai... Jūs galite (ir veikiausiai turėtumėte) priešais ekraną praleisti mažiau laiko! Tai padės išsaugoti odos jaunystę ir regą, ką jau kalbėti apie kokybišką nakties miegą.
